Branduolinė energija yra ypač svarbi užtikrinant pasaulyje augantį patikimos, prieinamos bei švarios energijos poreikį. 

Branduolinė energija patikima:

  • Branduolinės elektrinės dirba 24 valandų per parą/7 dienų per savaitę režimu ir yra modernios bei sveikos elektros energijos sistemos pagrindas;
  • Branduolinė energija sustiprina energetinio tiekimo patikimumą esant elektros gamybos  šaltinių įvairovei;

Branduolinė energija yra švari:

  • Branduolinė energija yra švaraus oro energija;
  • Branduolinė energija yra žemų anglies emisijų į aplinką energija. Tai yra svarbus veiksnys sprendžiant klimato kaitos klausimus;

Branduolinė energija yra prieinama:

  • Branduolinės elektrinės gamina mažos savikainos elektros energiją ir užtikrina kainų stabilumą;
  • Branduolinės elektrinės yra vertingas ilgalaikis turtas;
  • Daugelį eksploatacijos dešimtmečių branduolinė energetika yra vienas iš konkurencingiausių mažų anglies emisijų į aplinką sprendinių;

Branduolinė energetika yra sprendimo dalis:

  • Prognozuojama, jog  gerėjant žmonių gyvenimo sąlygoms, globali elektros energijos gamyba padvigubės iki 2050 metų. Branduolinė energetika yra svarbi patenkinant šį poreikį.
  • Branduolinė energetika auga pasaulio mastu, tačiau turi augti dar greičiau, jeigu norima pagerinti energijos prieinamumą ir suintensyvinti kovą su klimato kaita;

Klimato kaita

  1. Visos energijos rūšys yra reikalingos globaliam šiltnamio dujų išmetimų mažinimui. Branduolinė energetika yra šios problemos sprendimo dalis.
  2. Išmetimų sumažinimui turi būti imamasi neatidėliotinų žingsnių. Branduolinė energetika tam puikiai tinka.
  3. Viso branduolines energetikos gyvavimo ciklo CO2 išmetimai yra vieni mažiausių lyginant su kitomis elektros energijos gamybos rūšimis, panašiai kaip jūrinių vėjo jėgainių.

Patvirtinantys faktai:

  1. Pagal tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) ataskaitą (2014), norint realiai užtikrinti ne didesnį nei 2° C globalų atšilimą, iki 2050 metų ne mažiau kaip 80% pasaulio elektros energijos gamybos turi būti pagaminama mažų anglies emisijų technologijomis I.
  2. Branduolinės elektrinės gyvavimo ciklo CO2 išmetimai yra apie tris kartus mažesni nei saulės elektrinių ir apie 30 kartų mažesni nei šiuolaikinių dujinių elektrinių II. Nuo 1971 m. veikiančios branduolinės elektrinės padėjo išvengti apie 56 Gt anglies dvideginio išmetimų, kas remiantis šios dienos  išmetimų intensyvumu sudaro beveik dviejų metų emisijas III.

 

Ekonomika

  1. Branduolinė energetika yra prieinama. Dabartinės branduolinės elektrinės gamina pigią elektros energiją ir užtikrina išlaidų už elektros energiją stabilumą.
  2. Į elektros energijos pagamintos branduolinėse elektrinėse kainą yra įtrauktas visas elektrinės gyvavimo ciklas – nuo statybos iki uždarymo ir atliekų tvarkymo. Kitos elektros energijos rūšys į savo gaminamos energijos kainą neįtraukia viso gyvavimo ciklo išlaidų.
  3. Branduolinės elektrinės yra vertingas ilgalaikis turtas. Lyginant su atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėmis naujų branduolinių elektrinių įrengimo išlaidos yra didelės, tačiau per daugelį eksploatavimo dešimtmečių branduolinė energetika yra vienas iš labiausiai konkurencingų mažų CO2 išmetimų elektros gamybos būdų.
  4. Naujų branduolinių elektrinių statybai yra būtina palanki energetikos politikos aplinka, kuri skatina ilgalaikius didelės vertės projektus, ypatingai nereguliuojamose energetikos rinkose. Ši politika turėtų padėti išvengti nenumatytų neigiamų pasekmių, kaip antai esamų mažą CO2 emisiją užtikrinančių  objektų uždarymas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) ataskaitoje, paskelbtoje 2010 metais branduolinė energetika nurodoma kaip mažiausių kaštų mažų CO2 emisijų elektros gamybos technologija pasaulyje IV.
  2. Energijos gamybos kaštai iš iškastinio kuro neatsveria savo padaromos neigiamos įtakos. Klimato kaitos kaštai, susidarantys pagrinde dėl iškastinio kuro deginimo, tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vertinimu yra 1-5% globalaus BVP prie 4°C klimato atšilimo V.
  3. Vokietijos saulės jėgainių, įrengtų 2001-2011 metais, elektros energijos vieneto įrengimo kaštai yra keturis kartus didesni nei pirmojo tokio tipo Olkiluoto-3 reaktoriaus Suomijoje įrengimo kaštai VI.
  4. Visi dabar veikiantys branduoliniai reaktoriai buvo pastatyti  valstybei kontroliuojant ar veikiant reguliuojamai elektros rinkai. Tai sumažino finansinę ir politinę šių projektų riziką. Nereguliuojamos rinkos yra palankios tokioms investicijoms, kurios orientuotos į trumpalaikę grąžą atsižvelgiant į rizikas. Tai akivaizdus rinkos neveiksnumo atvejis.

 

Eksploatavimo nutraukimas (uždarymas)

  1. Ši pramonės šaka jau turi didelę branduolinių elektrinių uždarymo patirtį, o uždarymo kaštai vis mažėja. Uždarymo darbai gali būti finansuojami iš fondų, į kuriuos elektrinių eksploatacijos metu dabartiniai operatoriai jau dešimtmečius moka įmokas.
  2. Šiuolaikinės branduolinės elektrinės yra projektuojamos atsižvelgiant į uždarymo metu gautą patirtį. Nuolatinis branduolinių reaktorių standartizavimas dar labiau supaprastins uždarymo darbus.
  3. Branduolinių objektų aikštelės gali būti rekultivuojamos iki pradinės jų būklės („žalio lauko“), tačiau pritaikymas naujiems branduolinės energetikos objektams būtų protingas jų panaudojimas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Atlikdami įmokas elektrinių eksploatavimo metu Prancūzijos EDF ir įvairūs Vokietijos branduolinių jėgainių operatoriai yra sukaupę atitinkamai daugiau kaip 22 VII ir 32 VIII milijardus eurų atliekų tvarkymo ir elektrinių uždarymo fonduose.
  2. Vystantis reaktorių technologijoms, sumažėjo uždarymo kaštai. Pirmųjų dujomis aušinamų reaktorių uždarymo kaštai galėjo siekti 2600 JAV dolerių/kW, pažangesnių vandeniu aušinamų reaktorių  uždarymo kaštai kistų 200-550 JAV dolerių/kW intervale IX. Tai sudaro nedidelę išlaidų dalį, kurių vertė  dar labiau sumažėja dėl pinigų diskontavimo.
  3. Dalis Londono olimpinio parko yra pastatyta ant buvusios mokslinio-tiriamojo reaktoriaus aikštelės X.

 

Energetinis saugumas

  1. Branduolinė energija yra diversifikuoto ir subalansuoto elektros energijos gamybos krepšelio dalis ir padeda pagerinti energijos tiekimo saugumą.
  2. Uranas yra plačiai paplitęs, pigus ir tiekiamas daugelio stabilių šalių.
  3. Branduolinė energija yra atspari dideliems kuro kainų svyravimams ir tiekimo sutrikimams.
  4. Branduolinio kuro trūkumo nebus netgi esant globaliai intensyviai branduolinės energetikos plėtrai.

Patvirtinantys faktai:

  1. Eurostat statistikos agentūra vertina branduolinės energijos rūšį kaip vietinį ES energijos šaltinį, kas stiprina energetinį saugumą XI. 2013 metais branduolinė energetika su 29% indėliu buvo didžiausia vietinės ES elektros energijos tiekėja.
  2. Šiai dienai yra žinoma tiek urano šaltinių, kad jų prie dabartinio eksploatavimo intensyvumo užtektų daugiau kaip 100 metų ir šis skaičius laikui bėgant vis auga XII.  Tai reiškia dvigubai daugiau nei naftos ar dujų išteklių XIII. Uranas randamas tinkamomis koncentracijomis naudingųjų iškasenų telkiniuose ir jūros vandenyje visame pasaulyje.
  3. Dvigubai pabrangus branduoliniam kurui elektros kaina padidėja mažiau nei 10%XIV. Skirtingai nei anglies ar dujų atveju, keletui metų gamybai reikalingas branduolinis kuras dėl savo didelio energijos tankio gali būti saugomas pačioje elektrinėje. Viena branduolinio kuro tabletė, kuri yra piršto galiuko dydžio,  generuoja tiek pat energijos, kiek 1 tona anglies XV.
  4. Perdirbant panaudotą branduolinį kurą ir pasitelkiant greitųjų neutronų reaktorių technologiją iš to paties iškasto urano kiekio yra galima pagaminti 60-70 kartų daugiau energijos XVI.

 

Poveikis aplinkai

  1. Branduolinės jėgainės padeda išsaugoti švarią aplinką dėl mažesnių teršalų išmetimų lyginant su kitais energijos šaltiniais, kurie suformuoja smogą, rūgštų lietų ir prisideda prie klimato kaitos.
  2. Branduolinė energetika per visą savo gyvavimo ciklą daro nedidelį poveikį aplinkai, lyginant su kitais elektros šaltiniais.
  3. Ši pramonės šaka įdėmiai stebi visas vykdomas veiklas ir laikosi griežtų išmetimo normų, nustatytų prižiūrinčių institucijų, taip pat imasi proaktyvių priemonių aplinkai ir žmonių sveikatai išsaugoti.

Patvirtinantys faktai:

  1. Branduolinė energetika iki šiol padėjo išvengti daugiau kaip 1,8 milijono oro taršos sukeltų mirčių ir iki 2050 metų gali išsaugoti papildomai 7 milijonus gyvybių XVII.
  2. Visos energijos rūšys turi atliekų, tame tarpe ir atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, pvz., saulės elektrinės. Saulės energijos panelių atliekos užnuodijo Kinijos Henano provincijos žemės plotus XVIII.
  3. Daugelis branduolinių elektrinių įrengia laukinių gyvūnų buveines vietinių rūšių išsaugojimui, kaip antai šikšnosparniai ir drugeliai.

 

Atsakomybė

  1. Branduolines elektrines eksploatuojančios organizacijos yra atsakingos už sukeltą žalą, nepriklausomai nuo to kas kaltas dėl žalos atsiradimo. Todėl įprastai jos apdraudžia trečios šalies padarytos žalos atsakomybę , o daugumoje šalių tai jos privalo padaryti.
  2. Galimos branduolinių avarijų pasekmės kaimyninėms šalims reikalauja tarptautinio branduolinės atsakomybės režimo, todėl nacionaliniai teisės aktai papildomi tarptautinių konvencijų dokumentais.

Patvirtinantys faktai:

  1. Visos branduolines elektrines eksploatuojančios šalys turi nacionalinius teisės aktus, kuriais įpareigojama eksploatuojančios organizacijas turėti lėšų avarijų atveju. JAV atveju ši eksploatuojančių organizacijų suma bendrai sudaro daugiau kaip 13 milijardų dolerių XIX.
  2. Vienos konvencija, Paryžiaus konvencija ir Papildomos branduolinės žalos kompensavimo konvencija yra pagrindiniai tarptautiniai įrankiai, užtikrinantys kompensacijas už trečiųjų šalių patirtą žalą.

 

Branduolinės avarijos

  1. Rimtos branduolinės avarijos yra labai retos ir netgi jas įvertinus, branduolinė energetika sukėlė mažiau mirčių nei kitos pagrindinės elektros energijos gamybos rūšys.
  2. Prognozuojama, jog Fukušimos avarija neturės jonizuojančiosios spinduliuotės sukelto poveikio žmonių sveikatai. Mažai tikėtina, kad netgi aplinkos sutvarkymo darbus atliekantys darbuotojai patirs kokių nors ilgalaikių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų.
  3. Pagrindiniai Fukušimos ir Černobylio avarijų poveikiai yra socialiniai ir ekonominiai. Yra akivaizdu, kad reikalinga vystyti visapuses radiologinės apsaugos priemones, kurios būtų efektyvios kovojant su stresu ir traumomis įvykus branduolinei avarijai.

Patvirtinantys faktai:

  1. Tiktai Černobylio avarija turėjo įvertinamą radiacijos poveikį: 28 mirtys ir iki 4000 skydliaukės vėžio atvejų tarp tų, kurie buvo dar vaikais kai patyrė radiologinį poveikį XX, XXI. Išgyvenusiųjų skydliaukės vėžio pacientų dalis yra didesnė nei 90% , ypatingai diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje XXII.
  2. „Radiacijos poveikis Fukušimos branduolinės avarijos metu nesukėlė jokių staigių sveikatos padarinių. Mažai tikėtina, kad ateityje tai turės įtakos visuomenės ir didžiosios daugumos darbuotojų sveikatos pokyčiams“ – UNSCEAR XXIII.
  3. Daugiau kaip 300 000 žmonių buvo nuolatos perkelti iš teritorijų, paveiktų Černobylio branduolinės avarijos, psichologinis poveikis nulėmė žmonių maitinimosi pasikeitimus, rūkymo ir alkoholio vartojimo  padidėjimą XXIV bei su tuo susijusias ligas.  Japonijos rekonstrukcijos agentūros 2012 rugpjūčio ataskaitoje nurodoma 34 ankstyvos mirties, daugumoje - senyvo amžiaus gyventojų, atvejų, kurie sąlygoti jų psichinės ir fizinės naštos, atsiradusios dėl jų iškėlimo iš namų dėl Fukušimos avarijos XXV.

 

Branduolinio ginklo neplatinimas

  1. Branduolinė energetika nepadidina branduolinių ginklų platinimo rizikos. Civilinių branduolinių programų nutraukimas neapsaugos nuo pavojingų medžiagų ar technologijų platinimo.
  2. Nors kai kurie objektai (sodrinimo ir apdorojimo) taip pat gali būti panaudojami ir ginklų gamybai, Jungtinių tautų TATENA priežiūra yra efektyvi priemonė sauganti nuo civilinių branduolinių objektų panaudojimo kariniams tikslams.
  3. Naikinamų branduolinių galvučių branduolinė medžiaga gali būti panaudota elektrinėse kaip kuras – tai pademonstruota JAV – Rusijos „Megatonos į Megavatus“ programoje.

Patvirtinantys faktai:

  1. Šiaurės Korėja neturi branduolinės energetikos, tačiau pasigamino branduolinį ginklą. Daugiau kaip 30 šalių turi branduolinius reaktorius, bet tiktai aštuonios iš jų turi branduolinį ginklą. Dauguma šių šalių pirmiausiai pradėjo vystyti ginklavimosi programas.
  2. TATENA vykdo reguliarias civilinių branduolinių objektų inspekcijas siekdama įsitikinti jai teikiamos dokumentacijos teisingumu. Agentūra patikrina atsargas ir paima  medžiagų mėginius  bei juos analizuoja.  Apsaugos priemonės yra skirtos užkardyti branduolinių medžiagų netinkamą panaudojimą padidinus ankstyvojo aptikimo galimybę XXVI.
  3. Pagal šiuo metu jau baigtą „Megatonos į Megavatus“ programą, kuri vyko nuo 1999 iki 2013, medžiagos iš Rusijos ir JAV atsargų, pakankamų 20 000 bombų buvo konvertuotos į branduolinį kurą, kuris sudarytų  apie 13-19% globalaus reaktorių urano poreikio XXVII.

 

Jonizuojančioji spinduliuotė (radiacija)

  1. Dirbtinės kilmės radiacija savo poveikiu žmonėms nieko nesiskiria nuo gamtinės kilmės radiacijos.
  2. Dabartinės radiacinės saugos politikos yra labai konservatyvios.
  3. Spinduliuotė gali būti naudingai panaudota gaminant energiją, išsaugant gyvybes, tobulinant  pramonėje naudojamus metodus ir plečiant visatos pažinimo ribas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Spinduliuotę sukelia mus supantys šaltiniai. Branduolinė energetika yra atsakinga už mažiau nei 0,1% spinduliuotės , su kuria dauguma žmonių susiduria kasdieniame gyvenime XXVIII.
  2. Medicininės paskirties šaltinių sukelta spinduliuotė, kaip antai diagnostiniai tyrimai ir spindulinė terapija, lemia apie 75% išsivysčiusių šalių gyventojų apšvitos dozių XXIX.

 

Reguliacinė aplinka

  1. Branduolinė energetika  yra viena iš griežčiausiai prižiūrimų pramonės šakų. Elektrinės negali būti statomos ir eksploatuojamos be atitinkamo reguliuotojo leidimo.
  2. Reguliacinės aplinkos skaidrumas yra svarbus faktorius užtikrinant aiškumą pramonei ir pasitikėjimą visuomenei, kad elgiamasi atsakingai pagal griežtus saugos standartus.
  3. Nepriklausomas reguliatorius yra būtina sąlyga užtikrinti, kad reikalavimai yra priimami teisiškai ir nėra veikiami pramonės atstovų ar politikų įtakos.
  4. Harmonizuoti saugos standartai, padėdami pradėti serijinių reaktorių statybas pasaulyje, užtikrintų didesnę saugą ir pagerintų branduolinės energetikos ekonomiką.

Patvirtinantys faktai:

  1. Po Fukušimos avarijos  Europos šalių reguliatoriai per du metus atliko daugiau kai 140 reaktorių peržiūrą, kad užtikrinti jog jų saugos lygiai yra pagerinti, atsižvelgiant į galimus gamtinius pavojus XXX.
  2. Siekiant įsitikinti ar efektyviai yra atstovaujamas visuomeninis interesas, dauguma branduolinės energetikos reguliatorių nuolatos atlieka savęs įsivertinimą.
  3. Po Fukušimos avarijos  Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos reguliatorių nepriklausomumo padidinimui buvo atliktos esminės reformos.
  4. Pasaulio branduolinės asociacijos (WNA) Reaktorių projektų įvertinimo ir licencijavimo bendradarbiavimo (CORDEL) darbo grupė yra pirmoji tarptautinės branduolinės pramonės institucija, kuri dirba standartų harmonizavimo kryptimi. Tarptautinės branduolinių elektrinių projektų vertinimo programos forumo rėmuose darbo grupė bendrauja su nacionaliniais reguliatoriais, dirbančiais šiuo klausimu XXXII.

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai

  1. Atsinaujinančių šaltinių energetika, branduolinė energetika ir energijos išsaugojimas yra vienas kitą papildantys ateities partneriai. Veikdami harmoningai kartu, jie gali sumažinti taršą ir sustiprinti energetinį saugumą.
  2. Tuo tarpu kai priklausomai nuo meteorologinių sąlygų atsinaujinančios energijos šaltiniai  gamina elektros energiją su pertrūkiais, branduolinė energetika yra gerokai pastovesnė ir gali patenkinti šalių nuolatinio elektros energijos tiekimo poreikius.
  3. Kuo daugiau instaliuojama atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumų, tuo didesni yra energetinės sistemos kaštai dėl rezervo ir tinklo atnaujinimo. Kad užtikrinti žemas kainas vartotojams, turi būti išlaikyta subalansuota energijos sistema, apimanti branduolinę, atsinaujinančių energijos šaltinių ir iškastinio kuro elektros energijos gamybas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Švedija remiasi mažų anglies emisijų šaltiniais – branduolinės, hidro, biokuro/biomasės deriniu, tiekiančiu 95% elektros energijos XXXIII.
  2. Nežiūrint didelių investicijų į saulės ir vėjo energetiką, Vokietijoje iš šių išteklių pagaminama tik 12% visos šalies elektros energijos, o daugiau kaip 50% tebegaminama naudojant iškastinį kurą XXXIV.
  3. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) duomenimis, saulės ir vėjo jėgainės energetinei sistemai kainuoja bent 10 kartų daugiau, lyginant su branduolinėmis jėgainėmis XXXV.

 

Sauga

  1. Branduolinė energetika yra saugi ir turi geriausią saugaus eksploatavimo istoriją, lyginant su kitomis pagrindinėmis elektros gamybos rūšimis.
  2. Pasaulio branduolinės energetikos pramonė turi išvysčiusi stiprią saugos kultūrą. Tai reiškia, kad prieš bet ką darant, pirmiausiai atsižvelgiama į žmonių sveikatos ir gerovės išsaugojimą.
  3. Branduolinės energetikos pramonė yra viena iš griežčiausiai prižiūrimų pramonės šakų. Elektrinės negali būti statomos ir eksploatuojamos be atitinkamo reguliuotojo leidimo.

Patvirtinantys faktai:

  1. Lyginant su kitais pagrindiniais elektros energijos gamybos būdais, branduolinėse elektrinėse įvyko mažiausias nelaimingų atsitikimų skaičius, apie 100 kartų mažesnis nei hidroelektrinėse ar suskystintų dujų elektrinėse XXXVI.
  2. Visos branduolines elektrines eksploatuojančios organizacijos pasaulyje yra Pasaulio branduolinių įrenginių operatorių asociacijos (WANO) nariai,  jie bendradarbiauja dalindamiesi saugos informacija, gerąją patirtimi ir atlieka nepriklausomas peržiūras. Vyriausybės branduolinės saugos klausimais bendradarbiauja su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
  3. Po Fukušimos avarijos  Europos šalių reguliatoriai per du metus atliko daugiau kai 140 reaktorių peržiūrą, siekdami įsitikinti, kad jų saugos lygiai yra pagerinti, atsižvelgiant į kylančius gamtinius pavojus.

 

Branduolinių elektrinių saugumas

  1. Siekiant užtikrinti jų eksploataciją, elektrinių saugumo užtikrinimas yra būtinas. Visos elektrinės yra įgyvendinusios daugelį saugumo lygių ir gerai apmokytą apsaugos personalą, skirtą apsaugoti nuo  išpuolių.
  2. Branduolinės elektrinės yra tvirti, saugūs objektai, kurie laikomi vienais geriausiai saugomų pramonės objektų pasaulyje.

Patvirtinantys faktai:

  1. Nepaisant protestuotojų viešų triukų, veikiantis branduolinės energetikos objektas niekada nebuvo užpultas teroristų XXXVII.
  2. F4 Fantom reaktyvinio lėktuvo atsitrenkimo  į branduolinės elektrinės apsauginį gaubtą filmuotoje medžiagoje matyti, jog elektrinės apsauginis gaubtas sėkmingai atlaiko smūgį, o lėktuvas virsta nuolaužomis XXXVIII. Daugelyje šalių naujų reaktorių projektuose  turi būti pademonstruota, kad projektinės sąlygos įvertina statinio atsparumą lėktuvo kritimui XXXI.

 

Aikštelės parinkimas

  1. Paprastai branduolinės energetikos objektui numatoma keletas tinkamų aikštelių.  Techninių aspektų vertinimas apima elektros energijos poreikį, taip pat logistikos, aušinimo ir geologines sąlygas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Vienas svarbiausių aikštelės parinkimo klausimų yra vandens išteklių prieinamumas. Gamtiniai pavojai kylantys branduolinėms elektrinėms yra paprastai susiję su vietinėmis aikštelės sąlygomis, todėl branduolinės elektrinės įgyvendina papildomas saugos priemones, kaip antai apsauga nuo potvynių ar uraganų, seisminis atsparumas.
  2. Kai kurios bendruomenės, kaip pavyzdžiui Kopelando miestelio Jungtinėje Karalystėje XXXIX, Andrew apygardos, JAV XL, Ostamaro savivaldybės Foršmarke, Švedijoje XLI aktyviai palaikė branduolinių objektų (radioaktyvių medžiagų atliekynų) įrengimą jų regione, kadangi suprato šių pagrindinių projektų įgyvendinimo kaimynystėje privalumus.

 

Radioaktyviosios atliekos

  1. Radioaktyviųjų atliekų, kurios susidaro branduolinės energijos pramonėje, kiekis yra nedidelis. Jos yra saugomos, apdorojamos ir numatomos galutiniam padėjimui į atliekynus. Branduolinėje energetikoje radioaktyviosios atliekos be žymesnių išmetimų į aplinką tvarkomos jau šešis dešimtmečius.
  2. Kitaip nei kai kurios toksinės atliekos, kaip sunkieji metalai, pagrindinis su branduolinėmis atliekomis susijęs pavojus – radioaktyvumas, kuris mažėja laikui bėgant.
  3. Šiuo metu jau yra veikiantys mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų atliekynai. Didelio aktyvumo atliekynų koncepcija yra techniškai pavirtinta, tarptautiniu mastu sutariant dėl atliekų dėjimo į giluminius atliekynus.
  4. Dauguma didelio aktyvumo medžiagų, gautų perdirbus panaudotą branduolinį kurą, gali būti pakartotinai naudojama šiandieniuose reaktoriuose arba panaudojama greitųjų neutronų reaktoriuose, taip sukuriant papildomą kuro šaltinį ir sumažinant dedamų į atliekynus atliekų kiekį.

Patvirtinantys faktai:

  1. Jei didelio aktyvumo atliekų kiekis, susidaręs visoje JAV branduolinėje pramonėje per 40 metų būtų sudėtas vienoje vietoje, septynių metrų sluoksniu, jis sutilptų į vieną futbolo aikštę XLII.
  2. Per 40 metų panaudoto branduolinio kuro aktyvumas sumažėjo iki vienos tūkstantosios pirminio aktyvumo lygio XLIII.
  3. Švedija ir Suomija yra gerokai pažengusios įgyvendinant didelio aktyvumo atliekų giluminių atliekynų projektus, nes jau galutinai parinkta aikštelė ir yra pastatytas bandomasis įrenginys XLIV.
  4. Nuo 1966 metų Prancūzijoje eksploatuojamame La Hague radioaktyvių atliekų tvarkymo objekte buvo perdirbta iki 25% Prancūzijai reikalingo urano kiekio XLV. Greitųjų neutronų reaktoriuose teoriškai galima panaudoti iki 96% branduolinio kuro. Šie reaktoriai sėkmingai eksploatuojami daugelyje šalių, tame tarpe EBR II JAV ir BN-600 Rusijoje.

Visuomenė/darbo jėga

  1. Branduolinės elektrinės yra regionų ir šalių, kuriose jos veikia, augimo variklis.
  2. Branduolinė energetika suteikia darbo galimybes daugelio sričių atstovams. Dažniausiai tai ilgalaikiai įdarbinimai, o įgūdžiai panaudojami tarptautiniu mastu.
  3. Ši pramonės šaka vysto tarptautinių mokymų ir švietimo programas, skirtas pritraukti naujų darbuotojų ir išspręsti potencialias darbuotojų trūkumo problemas šalyse, kuriose intensyviai vystomos branduolinės programos.

Patvirtinantys faktai:

  1. Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutinė 1000 MW galios branduolinė elektrinė kiekvienais metais sukuria apie 470 milijonų JAV dolerių ekonominį efektą. Tai apima daugiau kaip 35 milijonus JAV dolerių darbuotojų pajamas ir daugiau kaip 16 milijonų dolerių mokesčių sumokamų į centrinės ir vietinės valdžios biudžetą XLVI. Nauji branduolinės energijos pajėgumai Jungtinėje Karalystėje 15-ai metų padidins BVP apie 5 milijardus svarų sterlingų per metus XLVII.
  2. Kanados branduolinė pramonė užtikrina stabilų ir gerai apmokamą darbą daugiau kaip 70 000 kanadiečių, dirbančių srityse, susijusiose su urano paieška ir gavyba, elektros energijos gamyba ir pažangia branduoline medicina XLVIII.
  3. Rusijos nacionalinis branduolinių tyrimų universitetas apima 11 tyrimo institutų ir 15 koledžų  ir stiprina tarptautinius santykius su organizacijomis Amerikoje, Europoje ir Azijoje XLIX.

Nuorodos

I IPCC, 2014 http://www.ipcc.ch/pdf/assessment-report/ar5/syr/SYR_AR5_FINAL_full.pdf

II IPCC, 2011, Special Report on Renewable Energy Sources and Climate Change mitigation Annex II http://www.ipcc.ch/pdf/special-reports/srren/Annex%20II%20Methodology.pdf , 982 psl., 50% percentilė.

IIIIEA, 2014 lapkritis, World Energy Outlook factsheet http://www.iea.org/media/news/2014/press/141112_WEO_Factsheet_Nuclear.pdf

IVOECD NEA, 2010, Projected Costs of Generating Electricity 2010 edition, http://www.iea.org/publications/freepublications/publication/projected_costs.pdf

VIPCC, 2007, Climate Change 2007: Synthesis Report, http://www.ipcc.ch/publications_and_data/ar4/syr/en/mains5-7.html

 VIThe Breakthrough Institute, Cost of German Solar is Four Times Finnish Nuclear http://thebreakthrough.org/index.php/programs/energy-and-climate/cost-of-german-solar-is-four-times-finnish-nuclear

VIIEDF, Sustainable development indicators 2013, http://shareholders-and-investors.edf.com/fichiers/fckeditor/Commun/Developpement_Durable/2013/indicateurs/EDF2013_ indicateursDD_va.pdf 

VIIIChristian Wobner, Director General, German Atomic Forum (DAtF), The German Nuclear Power Phase-out and the Critical Issues of Waste Management, (Presentation made at AtomExpo 2013)

IX OECD, 'Decommissioning Nuclear Power Plants. Policies, Strategies and Costs', 2003 http://www-ns.iaea.org/downloads/rw/projects/r2d2/workshop6/references/others/oecd-nea-decom-npps-eng-2003.pdf

XBBCnews, Olympic Park on ex-nuclear site, http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/olympics_2012/4682251.stm

XI Eurostat news release, 2015, Energy production and consumption in 2013, http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6614030/8-09022015-AP-EN.pdf/4f054a0a-7e59-439f-b184-1c1d05ea2f96

XII OECD NEA, 2012, Uranium 2011: Resources, Production and Demand (red book) http://www.oecd-nea.org/press/2012/2012-05.html

XIIIBP, 2014, Statistical Review of World Energy 2014, http://www.bp.com/content/dam/bp/pdf/Energy-economics/statistical-review-2015/bp-statistical-review-of-world-energy-2015-full-report.pdf

XIV WNA, The Economics of Nuclear Power (25 June 2013) http://www.world-nuclear.org/info/Economic-Aspects/Economics-of-Nuclear-Power/#.UeQe7rJIRm0

XV URENCO, 2013, Powerful facts1, http://www.urenco.com/custom/574/PowerfulFacts/Default.aspx

 XVI IAEA, Support for Innovative Fast Reactor Technology Development and Deployment http://www.iaea.org/NuclearPower/FR

XVII Kharechi and Hansen,2013, Prevented Mortality and Greenhouse Gas Emissions from Historical and Projected Nuclear Power http://pubs.giss.nasa.gov/abs/kh05000e.html

XVIII Silicon Valley Taxies Coalition, 2009, http://svtc.org/wp-content/uploads/Silicon_Valley_Toxics_Coalition_-_Toward_a_Just_and_Sust.pdf

XIX NEI, March 2014, Liability factsheets, http://www.nei.org/Master-Document-Folder/Backgrounders/Fact-Sheets/Insurance-Price-Anderson-act-Provides-Effective-Li

XX UNSCEAR, 2008, Sources and Effects of Ionising Radiation, Report to the UN General Assembly http://www.unscear.org/unscear/en/publications/2008_2.html

XXI World Health Organisation (Chernobyl Forum), 2006, Health effects of the Chernobyl accident and special health care programmes , http://www.who.int/ionizing_radiation/chernobyl/who_chernobyl_report_2006.pdf

XXII American Cancer Society, Thyroid cancer survival by type and stage http://www.cancer.org/cancer/thyroidcancer/detailedguide/thyroid-cancer-survival-rates

XXIII UN, May 2013, No Immediate Health Risks from Fukushima Nuclear Accident Says UN Expert Science Panel, http://www.unis.unvienna.org/unis/en/pressrels/2013/unisinf475.html

XXIV UNSCEAR, 2011, 'Sourcesand Effects of Ionising Radiation' volume 2, 2008 Report to the UN General Assembly http://www.unscear.org/docs/reports/2008/11-80076_Report_2008_Annex_D.pdf

XXV Japan Reconstruction Agency, 2012, http://www.reconstruction.go.jp/topics/240821_igashinihondaishinsainiokerushinsaikanrenshinikansuruhoukoku.pdf

 XXVI IAEA, Safeguards, http://www.iaea.org/safeguards/

XXVII WNA, updated August 2014, Military Warheads as a Source of Nuclear Fuel http://www.world-nuclear.org/info/Nuclear-Fuel-Cycle/Uranium-Resources/Military-Warheads-as-a-Source-of-Nuclear-Fuel/

XXVIII UNSCEAR 2010,Sources and Effects of Ionising Radiation (UNSCEAR 2008 Report to the General Assembly with Scientific Annexes) http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_GA_Report_corr2.pdf

XXIX UNSCEAR 2008 'Sources and Effects of Ionising Radiation' volume 1, Report to the UN General Assembly

XXX ENSREG, 2012, Post Fukushima accident Peer review report Stress tests performed on European nuclear power plants http://www.ensreg.eu/sites/default/files/EU%20Stress%20Test%20Peer%20Review%20Final%20Report_0.pdf

XXXI NRC, 2009, CFR 50 150 Aircraft Impact Assessment, http://www.nrc.gov/reading-rm/doc-collections/cfr/part050/part050-0150.html

XXXII WNA, Cooperation in Reactor Design Evaluation and Licensing annual report, 2011- 2012 http://www.world-nuclear.org/uploadedFiles/org/WNA/Publications/Working_Group_Reports/CORDEL_Annual_Report.pdf

XXXIII IEA Heat and Electricity statistics 2009 - Sweden http://www.iea.org/statistics/statisticssearch/

 XXXIV Fraunhofer ISE, Energy charts https://www.energy-charts.de/energy.htm

XXXV OECD Nuclear Energy Agency, 2012, Nuclear Energy and Renewables: System Effects in Low­ carbon ElectricitySystems, http://www.oecd-nea.org/ndd/reports/2012/system-effects-exec-sum.pdf

XXXVI NEA, 2010, Comparing Nuclear Accident Risks with Those from Other Energy Sources http://www.oecd-nea.org/ndd/reports/2010/nea6862-comparing-risks.pdf

XXXVII Mark Lynas, July 2013, Nuclear 2.0, (book)

XXXVIII Youtube video, https://www.youtube.com/watch?v=RZjhxuhTmGk

 XXXIX WNN, 30 Jan 2013, UK waste policy runs aground http://www.world-nuclear-news.org/WR_UK_waste_policy_runs_aground_3001132.html

 XL WNN, 01 May 2012 Texas waste facility gets to work http://www.world-nuclear-news.org/WR_Texas_waste_facility_gets_to_work_0105121.html

XLI WNA, Nuclear Power in Sweden http://www.world-nuclear.org/info/Country-Profiles/Countries-O-S/Sweden/

XLII Nuclear Energy Institute, On-Site Storage of Nuclear Waste: Used Nuclear Fuel and High-Level Radioactive Waste, http://www.nei.org/Knowledge-Center/Nuclear-Statistics/On-Site-Storage-of-Nuclear-Waste

XLIII WNA Nuclear Basics, 'What are Radioactive Wastes?' http://www.world-nuclear.org/Nuclear-Basics/What-are-nuclear-wastes-/

XLIV WNA, Radioactive Waste Management, http://www.world-nuclear.org/info/Nuclear-Fuel-Cycle/Nuclear-Wastes/Radioactive-Waste-Management/#.UgTVEbJIRm0

XLV Areva, RECYCLING USED FUEL FROM REACTORS, http://www.areva.com/EN/operations-1092/areva-la-hague-recycling-used%20fuel.html

XLVI NEI, 2014, Nuclear Energy's Economic Benefits -Current and Future http://www.nei.org/CorporateSite/media/filefolder/Policy/Papers/jobs.pdf?ext=.pdf

XLVII IPPR, 2012, Benefits from Infrastructure investment: A case study in nuclear energy, http://www.thecmlink.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/10/2012-June-Benifits­-from-Infrastructure-Investment-A-Case-Study-in-Nuclear-Energy.pdf

XLVIII CNA, Overview of Canada's nuclear industry http://www.cna.ca/nuclear_facts/backgrounder/

XLIX MEPHI, 2011, National Research Nuclear University, http://mephi.ru/eng/