Branduolinė energija yra ypač svarbi užtikrinant pasaulyje augantį patikimos, prieinamos bei švarios energijos poreikį. 

Branduolinė energija patikima:

  • Branduolinės elektrinės dirba 24 valandų per parą/7 dienų per savaitę režimu ir yra modernios bei sveikos elektros energijos sistemos pagrindas;
  • Branduolinė energija sustiprina energetinio tiekimo patikimumą esant elektros gamybos  šaltinių įvairovei;

Branduolinė energija yra švari:

  • Branduolinė energija yra švaraus oro energija;
  • Branduolinė energija yra žemų anglies emisijų į aplinką energija. Tai yra svarbus veiksnys sprendžiant klimato kaitos klausimus;

Branduolinė energija yra prieinama:

  • Branduolinės elektrinės gamina mažos savikainos elektros energiją ir užtikrina kainų stabilumą;
  • Branduolinės elektrinės yra vertingas ilgalaikis turtas;
  • Daugelį eksploatacijos dešimtmečių branduolinė energetika yra vienas iš konkurencingiausių mažų anglies emisijų į aplinką sprendinių;

Branduolinė energetika yra sprendimo dalis:

  • Prognozuojama, jog  gerėjant žmonių gyvenimo sąlygoms, globali elektros energijos gamyba padvigubės iki 2050 metų. Branduolinė energetika yra svarbi patenkinant šį poreikį.
  • Branduolinė energetika auga pasaulio mastu, tačiau turi augti dar greičiau, jeigu norima pagerinti energijos prieinamumą ir suintensyvinti kovą su klimato kaita;

Klimato kaita

  1. Visos energijos rūšys yra reikalingos globaliam šiltnamio dujų išmetimų mažinimui. Branduolinė energetika yra šios problemos sprendimo dalis.
  2. Išmetimų sumažinimui turi būti imamasi neatidėliotinų žingsnių. Branduolinė energetika tam puikiai tinka.
  3. Viso branduolines energetikos gyvavimo ciklo CO2 išmetimai yra vieni mažiausių lyginant su kitomis elektros energijos gamybos rūšimis, panašiai kaip jūrinių vėjo jėgainių.

Patvirtinantys faktai:

  1. Pagal tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) ataskaitą (2014), norint realiai užtikrinti ne didesnį nei 2° C globalų atšilimą, iki 2050 metų ne mažiau kaip 80% pasaulio elektros energijos gamybos turi būti pagaminama mažų anglies emisijų technologijomis I.
  2. Branduolinės elektrinės gyvavimo ciklo CO2 išmetimai yra apie tris kartus mažesni nei saulės elektrinių ir apie 30 kartų mažesni nei šiuolaikinių dujinių elektrinių II. Nuo 1971 m. veikiančios branduolinės elektrinės padėjo išvengti apie 56 Gt anglies dvideginio išmetimų, kas remiantis šios dienos  išmetimų intensyvumu sudaro beveik dviejų metų emisijas III.

 

Ekonomika

  1. Branduolinė energetika yra prieinama. Dabartinės branduolinės elektrinės gamina pigią elektros energiją ir užtikrina išlaidų už elektros energiją stabilumą.
  2. Į elektros energijos pagamintos branduolinėse elektrinėse kainą yra įtrauktas visas elektrinės gyvavimo ciklas – nuo statybos iki uždarymo ir atliekų tvarkymo. Kitos elektros energijos rūšys į savo gaminamos energijos kainą neįtraukia viso gyvavimo ciklo išlaidų.
  3. Branduolinės elektrinės yra vertingas ilgalaikis turtas. Lyginant su atsinaujinančių energijos šaltinių jėgainėmis naujų branduolinių elektrinių įrengimo išlaidos yra didelės, tačiau per daugelį eksploatavimo dešimtmečių branduolinė energetika yra vienas iš labiausiai konkurencingų mažų CO2 išmetimų elektros gamybos būdų.
  4. Naujų branduolinių elektrinių statybai yra būtina palanki energetikos politikos aplinka, kuri skatina ilgalaikius didelės vertės projektus, ypatingai nereguliuojamose energetikos rinkose. Ši politika turėtų padėti išvengti nenumatytų neigiamų pasekmių, kaip antai esamų mažą CO2 emisiją užtikrinančių  objektų uždarymas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) ataskaitoje, paskelbtoje 2010 metais branduolinė energetika nurodoma kaip mažiausių kaštų mažų CO2 emisijų elektros gamybos technologija pasaulyje IV.
  2. Energijos gamybos kaštai iš iškastinio kuro neatsveria savo padaromos neigiamos įtakos. Klimato kaitos kaštai, susidarantys pagrinde dėl iškastinio kuro deginimo, tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vertinimu yra 1-5% globalaus BVP prie 4°C klimato atšilimo V.
  3. Vokietijos saulės jėgainių, įrengtų 2001-2011 metais, elektros energijos vieneto įrengimo kaštai yra keturis kartus didesni nei pirmojo tokio tipo Olkiluoto-3 reaktoriaus Suomijoje įrengimo kaštai VI.
  4. Visi dabar veikiantys branduoliniai reaktoriai buvo pastatyti  valstybei kontroliuojant ar veikiant reguliuojamai elektros rinkai. Tai sumažino finansinę ir politinę šių projektų riziką. Nereguliuojamos rinkos yra palankios tokioms investicijoms, kurios orientuotos į trumpalaikę grąžą atsižvelgiant į rizikas. Tai akivaizdus rinkos neveiksnumo atvejis.

 

Eksploatavimo nutraukimas (uždarymas)

  1. Ši pramonės šaka jau turi didelę branduolinių elektrinių uždarymo patirtį, o uždarymo kaštai vis mažėja. Uždarymo darbai gali būti finansuojami iš fondų, į kuriuos elektrinių eksploatacijos metu dabartiniai operatoriai jau dešimtmečius moka įmokas.
  2. Šiuolaikinės branduolinės elektrinės yra projektuojamos atsižvelgiant į uždarymo metu gautą patirtį. Nuolatinis branduolinių reaktorių standartizavimas dar labiau supaprastins uždarymo darbus.
  3. Branduolinių objektų aikštelės gali būti rekultivuojamos iki pradinės jų būklės („žalio lauko“), tačiau pritaikymas naujiems branduolinės energetikos objektams būtų protingas jų panaudojimas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Atlikdami įmokas elektrinių eksploatavimo metu Prancūzijos EDF ir įvairūs Vokietijos branduolinių jėgainių operatoriai yra sukaupę atitinkamai daugiau kaip 22 VII ir 32 VIII milijardus eurų atliekų tvarkymo ir elektrinių uždarymo fonduose.
  2. Vystantis reaktorių technologijoms, sumažėjo uždarymo kaštai. Pirmųjų dujomis aušinamų reaktorių uždarymo kaštai galėjo siekti 2600 JAV dolerių/kW, pažangesnių vandeniu aušinamų reaktorių  uždarymo kaštai kistų 200-550 JAV dolerių/kW intervale IX. Tai sudaro nedidelę išlaidų dalį, kurių vertė  dar labiau sumažėja dėl pinigų diskontavimo.
  3. Dalis Londono olimpinio parko yra pastatyta ant buvusios mokslinio-tiriamojo reaktoriaus aikštelės X.

 

Energetinis saugumas

  1. Branduolinė energija yra diversifikuoto ir subalansuoto elektros energijos gamybos krepšelio dalis ir padeda pagerinti energijos tiekimo saugumą.
  2. Uranas yra plačiai paplitęs, pigus ir tiekiamas daugelio stabilių šalių.
  3. Branduolinė energija yra atspari dideliems kuro kainų svyravimams ir tiekimo sutrikimams.
  4. Branduolinio kuro trūkumo nebus netgi esant globaliai intensyviai branduolinės energetikos plėtrai.

Patvirtinantys faktai:

  1. Eurostat statistikos agentūra vertina branduolinės energijos rūšį kaip vietinį ES energijos šaltinį, kas stiprina energetinį saugumą XI. 2013 metais branduolinė energetika su 29% indėliu buvo didžiausia vietinės ES elektros energijos tiekėja.
  2. Šiai dienai yra žinoma tiek urano šaltinių, kad jų prie dabartinio eksploatavimo intensyvumo užtektų daugiau kaip 100 metų ir šis skaičius laikui bėgant vis auga XII.  Tai reiškia dvigubai daugiau nei naftos ar dujų išteklių XIII. Uranas randamas tinkamomis koncentracijomis naudingųjų iškasenų telkiniuose ir jūros vandenyje visame pasaulyje.
  3. Dvigubai pabrangus branduoliniam kurui elektros kaina padidėja mažiau nei 10%XIV. Skirtingai nei anglies ar dujų atveju, keletui metų gamybai reikalingas branduolinis kuras dėl savo didelio energijos tankio gali būti saugomas pačioje elektrinėje. Viena branduolinio kuro tabletė, kuri yra piršto galiuko dydžio,  generuoja tiek pat energijos, kiek 1 tona anglies XV.
  4. Perdirbant panaudotą branduolinį kurą ir pasitelkiant greitųjų neutronų reaktorių technologiją iš to paties iškasto urano kiekio yra galima pagaminti 60-70 kartų daugiau energijos XVI.

 

Poveikis aplinkai

  1. Branduolinės jėgainės padeda išsaugoti švarią aplinką dėl mažesnių teršalų išmetimų lyginant su kitais energijos šaltiniais, kurie suformuoja smogą, rūgštų lietų ir prisideda prie klimato kaitos.
  2. Branduolinė energetika per visą savo gyvavimo ciklą daro nedidelį poveikį aplinkai, lyginant su kitais elektros šaltiniais.
  3. Ši pramonės šaka įdėmiai stebi visas vykdomas veiklas ir laikosi griežtų išmetimo normų, nustatytų prižiūrinčių institucijų, taip pat imasi proaktyvių priemonių aplinkai ir žmonių sveikatai išsaugoti.

Patvirtinantys faktai:

  1. Branduolinė energetika iki šiol padėjo išvengti daugiau kaip 1,8 milijono oro taršos sukeltų mirčių ir iki 2050 metų gali išsaugoti papildomai 7 milijonus gyvybių XVII.
  2. Visos energijos rūšys turi atliekų, tame tarpe ir atsinaujinančių energijos šaltinių technologijos, pvz., saulės elektrinės. Saulės energijos panelių atliekos užnuodijo Kinijos Henano provincijos žemės plotus XVIII.
  3. Daugelis branduolinių elektrinių įrengia laukinių gyvūnų buveines vietinių rūšių išsaugojimui, kaip antai šikšnosparniai ir drugeliai.

 

Atsakomybė

  1. Branduolines elektrines eksploatuojančios organizacijos yra atsakingos už sukeltą žalą, nepriklausomai nuo to kas kaltas dėl žalos atsiradimo. Todėl įprastai jos apdraudžia trečios šalies padarytos žalos atsakomybę , o daugumoje šalių tai jos privalo padaryti.
  2. Galimos branduolinių avarijų pasekmės kaimyninėms šalims reikalauja tarptautinio branduolinės atsakomybės režimo, todėl nacionaliniai teisės aktai papildomi tarptautinių konvencijų dokumentais.

Patvirtinantys faktai:

  1. Visos branduolines elektrines eksploatuojančios šalys turi nacionalinius teisės aktus, kuriais įpareigojama eksploatuojančios organizacijas turėti lėšų avarijų atveju. JAV atveju ši eksploatuojančių organizacijų suma bendrai sudaro daugiau kaip 13 milijardų dolerių XIX.
  2. Vienos konvencija, Paryžiaus konvencija ir Papildomos branduolinės žalos kompensavimo konvencija yra pagrindiniai tarptautiniai įrankiai, užtikrinantys kompensacijas už trečiųjų šalių patirtą žalą.

 

Branduolinės avarijos

  1. Rimtos branduolinės avarijos yra labai retos ir netgi jas įvertinus, branduolinė energetika sukėlė mažiau mirčių nei kitos pagrindinės elektros energijos gamybos rūšys.
  2. Prognozuojama, jog Fukušimos avarija neturės jonizuojančiosios spinduliuotės sukelto poveikio žmonių sveikatai. Mažai tikėtina, kad netgi aplinkos sutvarkymo darbus atliekantys darbuotojai patirs kokių nors ilgalaikių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų.
  3. Pagrindiniai Fukušimos ir Černobylio avarijų poveikiai yra socialiniai ir ekonominiai. Yra akivaizdu, kad reikalinga vystyti visapuses radiologinės apsaugos priemones, kurios būtų efektyvios kovojant su stresu ir traumomis įvykus branduolinei avarijai.

Patvirtinantys faktai:

  1. Tiktai Černobylio avarija turėjo įvertinamą radiacijos poveikį: 28 mirtys ir iki 4000 skydliaukės vėžio atvejų tarp tų, kurie buvo dar vaikais kai patyrė radiologinį poveikį XX, XXI. Išgyvenusiųjų skydliaukės vėžio pacientų dalis yra didesnė nei 90% , ypatingai diagnozavus ligą ankstyvojoje stadijoje XXII.
  2. „Radiacijos poveikis Fukušimos branduolinės avarijos metu nesukėlė jokių staigių sveikatos padarinių. Mažai tikėtina, kad ateityje tai turės įtakos visuomenės ir didžiosios daugumos darbuotojų sveikatos pokyčiams“ – UNSCEAR XXIII.
  3. Daugiau kaip 300 000 žmonių buvo nuolatos perkelti iš teritorijų, paveiktų Černobylio branduolinės avarijos, psichologinis poveikis nulėmė žmonių maitinimosi pasikeitimus, rūkymo ir alkoholio vartojimo  padidėjimą XXIV bei su tuo susijusias ligas.  Japonijos rekonstrukcijos agentūros 2012 rugpjūčio ataskaitoje nurodoma 34 ankstyvos mirties, daugumoje - senyvo amžiaus gyventojų, atvejų, kurie sąlygoti jų psichinės ir fizinės naštos, atsiradusios dėl jų iškėlimo iš namų dėl Fukušimos avarijos XXV.

 

Branduolinio ginklo neplatinimas

  1. Branduolinė energetika nepadidina branduolinių ginklų platinimo rizikos. Civilinių branduolinių programų nutraukimas neapsaugos nuo pavojingų medžiagų ar technologijų platinimo.
  2. Nors kai kurie objektai (sodrinimo ir apdorojimo) taip pat gali būti panaudojami ir ginklų gamybai, Jungtinių tautų TATENA priežiūra yra efektyvi priemonė sauganti nuo civilinių branduolinių objektų panaudojimo kariniams tikslams.
  3. Naikinamų branduolinių galvučių branduolinė medžiaga gali būti panaudota elektrinėse kaip kuras – tai pademonstruota JAV – Rusijos „Megatonos į Megavatus“ programoje.

Patvirtinantys faktai:

  1. Šiaurės Korėja neturi branduolinės energetikos, tačiau pasigamino branduolinį ginklą. Daugiau kaip 30 šalių turi branduolinius reaktorius, bet tiktai aštuonios iš jų turi branduolinį ginklą. Dauguma šių šalių pirmiausiai pradėjo vystyti ginklavimosi programas.
  2. TATENA vykdo reguliarias civilinių branduolinių objektų inspekcijas siekdama įsitikinti jai teikiamos dokumentacijos teisingumu. Agentūra patikrina atsargas ir paima  medžiagų mėginius  bei juos analizuoja.  Apsaugos priemonės yra skirtos užkardyti branduolinių medžiagų netinkamą panaudojimą padidinus ankstyvojo aptikimo galimybę XXVI.
  3. Pagal šiuo metu jau baigtą „Megatonos į Megavatus“ programą, kuri vyko nuo 1999 iki 2013, medžiagos iš Rusijos ir JAV atsargų, pakankamų 20 000 bombų buvo konvertuotos į branduolinį kurą, kuris sudarytų  apie 13-19% globalaus reaktorių urano poreikio XXVII.

 

Jonizuojančioji spinduliuotė (radiacija)

  1. Dirbtinės kilmės radiacija savo poveikiu žmonėms nieko nesiskiria nuo gamtinės kilmės radiacijos.
  2. Dabartinės radiacinės saugos politikos yra labai konservatyvios.
  3. Spinduliuotė gali būti naudingai panaudota gaminant energiją, išsaugant gyvybes, tobulinant  pramonėje naudojamus metodus ir plečiant visatos pažinimo ribas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Spinduliuotę sukelia mus supantys šaltiniai. Branduolinė energetika yra atsakinga už mažiau nei 0,1% spinduliuotės , su kuria dauguma žmonių susiduria kasdieniame gyvenime XXVIII.
  2. Medicininės paskirties šaltinių sukelta spinduliuotė, kaip antai diagnostiniai tyrimai ir spindulinė terapija, lemia apie 75% išsivysčiusių šalių gyventojų apšvitos dozių XXIX.

 

Reguliacinė aplinka

  1. Branduolinė energetika  yra viena iš griežčiausiai prižiūrimų pramonės šakų. Elektrinės negali būti statomos ir eksploatuojamos be atitinkamo reguliuotojo leidimo.
  2. Reguliacinės aplinkos skaidrumas yra svarbus faktorius užtikrinant aiškumą pramonei ir pasitikėjimą visuomenei, kad elgiamasi atsakingai pagal griežtus saugos standartus.
  3. Nepriklausomas reguliatorius yra būtina sąlyga užtikrinti, kad reikalavimai yra priimami teisiškai ir nėra veikiami pramonės atstovų ar politikų įtakos.
  4. Harmonizuoti saugos standartai, padėdami pradėti serijinių reaktorių statybas pasaulyje, užtikrintų didesnę saugą ir pagerintų branduolinės energetikos ekonomiką.

Patvirtinantys faktai:

  1. Po Fukušimos avarijos  Europos šalių reguliatoriai per du metus atliko daugiau kai 140 reaktorių peržiūrą, kad užtikrinti jog jų saugos lygiai yra pagerinti, atsižvelgiant į galimus gamtinius pavojus XXX.
  2. Siekiant įsitikinti ar efektyviai yra atstovaujamas visuomeninis interesas, dauguma branduolinės energetikos reguliatorių nuolatos atlieka savęs įsivertinimą.
  3. Po Fukušimos avarijos  Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos reguliatorių nepriklausomumo padidinimui buvo atliktos esminės reformos.
  4. Pasaulio branduolinės asociacijos (WNA) Reaktorių projektų įvertinimo ir licencijavimo bendradarbiavimo (CORDEL) darbo grupė yra pirmoji tarptautinės branduolinės pramonės institucija, kuri dirba standartų harmonizavimo kryptimi. Tarptautinės branduolinių elektrinių projektų vertinimo programos forumo rėmuose darbo grupė bendrauja su nacionaliniais reguliatoriais, dirbančiais šiuo klausimu XXXII.

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai

  1. Atsinaujinančių šaltinių energetika, branduolinė energetika ir energijos išsaugojimas yra vienas kitą papildantys ateities partneriai. Veikdami harmoningai kartu, jie gali sumažinti taršą ir sustiprinti energetinį saugumą.
  2. Tuo tarpu kai priklausomai nuo meteorologinių sąlygų atsinaujinančios energijos šaltiniai  gamina elektros energiją su pertrūkiais, branduolinė energetika yra gerokai pastovesnė ir gali patenkinti šalių nuolatinio elektros energijos tiekimo poreikius.
  3. Kuo daugiau instaliuojama atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumų, tuo didesni yra energetinės sistemos kaštai dėl rezervo ir tinklo atnaujinimo. Kad užtikrinti žemas kainas vartotojams, turi būti išlaikyta subalansuota energijos sistema, apimanti branduolinę, atsinaujinančių energijos šaltinių ir iškastinio kuro elektros energijos gamybas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Švedija remiasi mažų anglies emisijų šaltiniais – branduolinės, hidro, biokuro/biomasės deriniu, tiekiančiu 95% elektros energijos XXXIII.
  2. Nežiūrint didelių investicijų į saulės ir vėjo energetiką, Vokietijoje iš šių išteklių pagaminama tik 12% visos šalies elektros energijos, o daugiau kaip 50% tebegaminama naudojant iškastinį kurą XXXIV.
  3. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (OECD) duomenimis, saulės ir vėjo jėgainės energetinei sistemai kainuoja bent 10 kartų daugiau, lyginant su branduolinėmis jėgainėmis XXXV.

 

Sauga

  1. Branduolinė energetika yra saugi ir turi geriausią saugaus eksploatavimo istoriją, lyginant su kitomis pagrindinėmis elektros gamybos rūšimis.
  2. Pasaulio branduolinės energetikos pramonė turi išvysčiusi stiprią saugos kultūrą. Tai reiškia, kad prieš bet ką darant, pirmiausiai atsižvelgiama į žmonių sveikatos ir gerovės išsaugojimą.
  3. Branduolinės energetikos pramonė yra viena iš griežčiausiai prižiūrimų pramonės šakų. Elektrinės negali būti statomos ir eksploatuojamos be atitinkamo reguliuotojo leidimo.

Patvirtinantys faktai:

  1. Lyginant su kitais pagrindiniais elektros energijos gamybos būdais, branduolinėse elektrinėse įvyko mažiausias nelaimingų atsitikimų skaičius, apie 100 kartų mažesnis nei hidroelektrinėse ar suskystintų dujų elektrinėse XXXVI.
  2. Visos branduolines elektrines eksploatuojančios organizacijos pasaulyje yra Pasaulio branduolinių įrenginių operatorių asociacijos (WANO) nariai,  jie bendradarbiauja dalindamiesi saugos informacija, gerąją patirtimi ir atlieka nepriklausomas peržiūras. Vyriausybės branduolinės saugos klausimais bendradarbiauja su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).
  3. Po Fukušimos avarijos  Europos šalių reguliatoriai per du metus atliko daugiau kai 140 reaktorių peržiūrą, siekdami įsitikinti, kad jų saugos lygiai yra pagerinti, atsižvelgiant į kylančius gamtinius pavojus.

 

Branduolinių elektrinių saugumas

  1. Siekiant užtikrinti jų eksploataciją, elektrinių saugumo užtikrinimas yra būtinas. Visos elektrinės yra įgyvendinusios daugelį saugumo lygių ir gerai apmokytą apsaugos personalą, skirtą apsaugoti nuo  išpuolių.
  2. Branduolinės elektrinės yra tvirti, saugūs objektai, kurie laikomi vienais geriausiai saugomų pramonės objektų pasaulyje.

Patvirtinantys faktai:

  1. Nepaisant protestuotojų viešų triukų, veikiantis branduolinės energetikos objektas niekada nebuvo užpultas teroristų XXXVII.
  2. F4 Fantom reaktyvinio lėktuvo atsitrenkimo  į branduolinės elektrinės apsauginį gaubtą filmuotoje medžiagoje matyti, jog elektrinės apsauginis gaubtas sėkmingai atlaiko smūgį, o lėktuvas virsta nuolaužomis XXXVIII. Daugelyje šalių naujų reaktorių projektuose  turi būti pademonstruota, kad projektinės sąlygos įvertina statinio atsparumą lėktuvo kritimui XXXI.

 

Aikštelės parinkimas

  1. Paprastai branduolinės energetikos objektui numatoma keletas tinkamų aikštelių.  Techninių aspektų vertinimas apima elektros energijos poreikį, taip pat logistikos, aušinimo ir geologines sąlygas.

Patvirtinantys faktai:

  1. Vienas svarbiausių aikštelės parinkimo klausimų yra vandens išteklių prieinamumas. Gamtiniai pavojai kylantys branduolinėms elektrinėms yra paprastai susiję su vietinėmis aikštelės sąlygomis, todėl branduolinės elektrinės įgyvendina papildomas saugos priemones, kaip antai apsauga nuo potvynių ar uraganų, seisminis atsparumas.
  2. Kai kurios bendruomenės, kaip pavyzdžiui Kopelando miestelio Jungtinėje Karalystėje XXXIX, Andrew apygardos, JAV XL, Ostamaro savivaldybės Foršmarke, Švedijoje XLI aktyviai palaikė branduolinių objektų (radioaktyvių medžiagų atliekynų) įrengimą jų regione, kadangi suprato šių pagrindinių projektų įgyvendinimo kaimynystėje privalumus.

 

Radioaktyviosios atliekos

  1. Radioaktyviųjų atliekų, kurios susidaro branduolinės energijos pramonėje, kiekis yra nedidelis. Jos yra saugomos, apdorojamos ir numatomos galutiniam padėjimui į atliekynus. Branduolinėje energetikoje radioaktyviosios atliekos be žymesnių išmetimų į aplinką tvarkomos jau šešis dešimtmečius.
  2. Kitaip nei kai kurios toksinės atliekos, kaip sunkieji metalai, pagrindinis su branduolinėmis atliekomis susijęs pavojus – radioaktyvumas, kuris mažėja laikui bėgant.
  3. Šiuo metu jau yra veikiantys mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų atliekynai. Didelio aktyvumo atliekynų koncepcija yra techniškai pavirtinta, tarptautiniu mastu sutariant dėl atliekų dėjimo į giluminius atliekynus.
  4. Dauguma didelio aktyvumo medžiagų, gautų perdirbus panaudotą branduolinį kurą, gali būti pakartotinai naudojama šiandieniuose reaktoriuose arba panaudojama greitųjų neutronų reaktoriuose, taip sukuriant papildomą kuro šaltinį ir sumažinant dedamų į atliekynus atliekų kiekį.

Patvirtinantys faktai:

  1. Jei didelio aktyvumo atliekų kiekis, susidaręs visoje JAV branduolinėje pramonėje per 40 metų būtų sudėtas vienoje vietoje, septynių metrų sluoksniu, jis sutilptų į vieną futbolo aikštę XLII.
  2. Per 40 metų panaudoto branduolinio kuro aktyvumas sumažėjo iki vienos tūkstantosios pirminio aktyvumo lygio XLIII.
  3. Švedija ir Suomija yra gerokai pažengusios įgyvendinant didelio aktyvumo atliekų giluminių atliekynų projektus, nes jau galutinai parinkta aikštelė ir yra pastatytas bandomasis įrenginys XLIV.
  4. Nuo 1966 metų Prancūzijoje eksploatuojamame La Hague radioaktyvių atliekų tvarkymo objekte buvo perdirbta iki 25% Prancūzijai reikalingo urano kiekio XLV. Greitųjų neutronų reaktoriuose teoriškai galima panaudoti iki 96% branduolinio kuro. Šie reaktoriai sėkmingai eksploatuojami daugelyje šalių, tame tarpe EBR II JAV ir BN-600 Rusijoje.

Visuomenė/darbo jėga

  1. Branduolinės elektrinės yra regionų ir šalių, kuriose jos veikia, augimo variklis.
  2. Branduolinė energetika suteikia darbo galimybes daugelio sričių atstovams. Dažniausiai tai ilgalaikiai įdarbinimai, o įgūdžiai panaudojami tarptautiniu mastu.
  3. Ši pramonės šaka vysto tarptautinių mokymų ir švietimo programas, skirtas pritraukti naujų darbuotojų ir išspręsti potencialias darbuotojų trūkumo problemas šalyse, kuriose intensyviai vystomos branduolinės programos.

Patvirtinantys faktai:

  1. Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutinė 1000 MW galios branduolinė elektrinė kiekvienais metais sukuria apie 470 milijonų JAV dolerių ekonominį efektą. Tai apima daugiau kaip 35 milijonus JAV dolerių darbuotojų pajamas ir daugiau kaip 16 milijonų dolerių mokesčių sumokamų į centrinės ir vietinės valdžios biudžetą XLVI. Nauji branduolinės energijos pajėgumai Jungtinėje Karalystėje 15-ai metų padidins BVP apie 5 milijardus svarų sterlingų per metus XLVII.
  2. Kanados branduolinė pramonė užtikrina stabilų ir gerai apmokamą darbą daugiau kaip 70 000 kanadiečių, dirbančių srityse, susijusiose su urano paieška ir gavyba, elektros energijos gamyba ir pažangia branduoline medicina XLVIII.
  3. Rusijos nacionalinis branduolinių tyrimų universitetas apima 11 tyrimo institutų ir 15 koledžų  ir stiprina tarptautinius santykius su organizacijomis Amerikoje, Europoje ir Azijoje XLIX.

Nuorodos

I IPCC, 2014 http://www.ipcc.ch/pdf/assessment-report/ar5/syr/SYR_AR5_FINAL_full.pdf

II IPCC, 2011, Special Report on Renewable Energy Sources and Climate Change mitigation Annex II http://www.ipcc.ch/pdf/special-reports/srren/Annex%20II%20Methodology.pdf , 982 psl., 50% percentilė.

IIIIEA, 2014 lapkritis, World Energy Outlook factsheet http://www.iea.org/media/news/2014/press/141112_WEO_Factsheet_Nuclear.pdf

IVOECD NEA, 2010, Projected Costs of Generating Electricity 2010 edition, http://www.iea.org/publications/freepublications/publication/projected_costs.pdf

VIPCC, 2007, Climate Change 2007: Synthesis Report, http://www.ipcc.ch/publications_and_data/ar4/syr/en/mains5-7.html

 VIThe Breakthrough Institute, Cost of German Solar is Four Times Finnish Nuclear http://thebreakthrough.org/index.php/programs/energy-and-climate/cost-of-german-solar-is-four-times-finnish-nuclear

VIIEDF, Sustainable development indicators 2013, http://shareholders-and-investors.edf.com/fichiers/fckeditor/Commun/Developpement_Durable/2013/indicateurs/EDF2013_ indicateursDD_va.pdf 

VIIIChristian Wobner, Director General, German Atomic Forum (DAtF), The German Nuclear Power Phase-out and the Critical Issues of Waste Management, (Presentation made at AtomExpo 2013)

IX OECD, 'Decommissioning Nuclear Power Plants. Policies, Strategies and Costs', 2003 http://www-ns.iaea.org/downloads/rw/projects/r2d2/workshop6/references/others/oecd-nea-decom-npps-eng-2003.pdf

XBBCnews, Olympic Park on ex-nuclear site, http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/other_sports/olympics_2012/4682251.stm

XI Eurostat news release, 2015, Energy production and consumption in 2013, http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/6614030/8-09022015-AP-EN.pdf/4f054a0a-7e59-439f-b184-1c1d05ea2f96

XII OECD NEA, 2012, Uranium 2011: Resources, Production and Demand (red book) http://www.oecd-nea.org/press/2012/2012-05.html

XIIIBP, 2014, Statistical Review of World Energy 2014, http://www.bp.com/content/dam/bp/pdf/Energy-economics/statistical-review-2015/bp-statistical-review-of-world-energy-2015-full-report.pdf

XIV WNA, The Economics of Nuclear Power (25 June 2013) http://www.world-nuclear.org/info/Economic-Aspects/Economics-of-Nuclear-Power/#.UeQe7rJIRm0

XV URENCO, 2013, Powerful facts1, http://www.urenco.com/custom/574/PowerfulFacts/Default.aspx

 XVI IAEA, Support for Innovative Fast Reactor Technology Development and Deployment http://www.iaea.org/NuclearPower/FR

XVII Kharechi and Hansen,2013, Prevented Mortality and Greenhouse Gas Emissions from Historical and Projected Nuclear Power http://pubs.giss.nasa.gov/abs/kh05000e.html

XVIII Silicon Valley Taxies Coalition, 2009, http://svtc.org/wp-content/uploads/Silicon_Valley_Toxics_Coalition_-_Toward_a_Just_and_Sust.pdf

XIX NEI, March 2014, Liability factsheets, http://www.nei.org/Master-Document-Folder/Backgrounders/Fact-Sheets/Insurance-Price-Anderson-act-Provides-Effective-Li

XX UNSCEAR, 2008, Sources and Effects of Ionising Radiation, Report to the UN General Assembly http://www.unscear.org/unscear/en/publications/2008_2.html

XXI World Health Organisation (Chernobyl Forum), 2006, Health effects of the Chernobyl accident and special health care programmes , http://www.who.int/ionizing_radiation/chernobyl/who_chernobyl_report_2006.pdf

XXII American Cancer Society, Thyroid cancer survival by type and stage http://www.cancer.org/cancer/thyroidcancer/detailedguide/thyroid-cancer-survival-rates

XXIII UN, May 2013, No Immediate Health Risks from Fukushima Nuclear Accident Says UN Expert Science Panel, http://www.unis.unvienna.org/unis/en/pressrels/2013/unisinf475.html

XXIV UNSCEAR, 2011, 'Sourcesand Effects of Ionising Radiation' volume 2, 2008 Report to the UN General Assembly http://www.unscear.org/docs/reports/2008/11-80076_Report_2008_Annex_D.pdf

XXV Japan Reconstruction Agency, 2012, http://www.reconstruction.go.jp/topics/240821_igashinihondaishinsainiokerushinsaikanrenshinikansuruhoukoku.pdf

 XXVI IAEA, Safeguards, http://www.iaea.org/safeguards/

XXVII WNA, updated August 2014, Military Warheads as a Source of Nuclear Fuel http://www.world-nuclear.org/info/Nuclear-Fuel-Cycle/Uranium-Resources/Military-Warheads-as-a-Source-of-Nuclear-Fuel/

XXVIII UNSCEAR 2010,Sources and Effects of Ionising Radiation (UNSCEAR 2008 Report to the General Assembly with Scientific Annexes) http://www.unscear.org/docs/reports/2008/09-86753_Report_2008_GA_Report_corr2.pdf

XXIX UNSCEAR 2008 'Sources and Effects of Ionising Radiation' volume 1, Report to the UN General Assembly

XXX ENSREG, 2012, Post Fukushima accident Peer review report Stress tests performed on European nuclear power plants http://www.ensreg.eu/sites/default/files/EU%20Stress%20Test%20Peer%20Review%20Final%20Report_0.pdf

XXXI NRC, 2009, CFR 50 150 Aircraft Impact Assessment, http://www.nrc.gov/reading-rm/doc-collections/cfr/part050/part050-0150.html

XXXII WNA, Cooperation in Reactor Design Evaluation and Licensing annual report, 2011- 2012 http://www.world-nuclear.org/uploadedFiles/org/WNA/Publications/Working_Group_Reports/CORDEL_Annual_Report.pdf

XXXIII IEA Heat and Electricity statistics 2009 - Sweden http://www.iea.org/statistics/statisticssearch/

 XXXIV Fraunhofer ISE, Energy charts https://www.energy-charts.de/energy.htm

XXXV OECD Nuclear Energy Agency, 2012, Nuclear Energy and Renewables: System Effects in Low­ carbon ElectricitySystems, http://www.oecd-nea.org/ndd/reports/2012/system-effects-exec-sum.pdf

XXXVI NEA, 2010, Comparing Nuclear Accident Risks with Those from Other Energy Sources http://www.oecd-nea.org/ndd/reports/2010/nea6862-comparing-risks.pdf

XXXVII Mark Lynas, July 2013, Nuclear 2.0, (book)

XXXVIII Youtube video, https://www.youtube.com/watch?v=RZjhxuhTmGk

 XXXIX WNN, 30 Jan 2013, UK waste policy runs aground http://www.world-nuclear-news.org/WR_UK_waste_policy_runs_aground_3001132.html

 XL WNN, 01 May 2012 Texas waste facility gets to work http://www.world-nuclear-news.org/WR_Texas_waste_facility_gets_to_work_0105121.html

XLI WNA, Nuclear Power in Sweden http://www.world-nuclear.org/info/Country-Profiles/Countries-O-S/Sweden/

XLII Nuclear Energy Institute, On-Site Storage of Nuclear Waste: Used Nuclear Fuel and High-Level Radioactive Waste, http://www.nei.org/Knowledge-Center/Nuclear-Statistics/On-Site-Storage-of-Nuclear-Waste

XLIII WNA Nuclear Basics, 'What are Radioactive Wastes?' http://www.world-nuclear.org/Nuclear-Basics/What-are-nuclear-wastes-/

XLIV WNA, Radioactive Waste Management, http://www.world-nuclear.org/info/Nuclear-Fuel-Cycle/Nuclear-Wastes/Radioactive-Waste-Management/#.UgTVEbJIRm0

XLV Areva, RECYCLING USED FUEL FROM REACTORS, http://www.areva.com/EN/operations-1092/areva-la-hague-recycling-used%20fuel.html

XLVI NEI, 2014, Nuclear Energy's Economic Benefits -Current and Future http://www.nei.org/CorporateSite/media/filefolder/Policy/Papers/jobs.pdf?ext=.pdf

XLVII IPPR, 2012, Benefits from Infrastructure investment: A case study in nuclear energy, http://www.thecmlink.com/wordpress/wp-content/uploads/2013/10/2012-June-Benifits­-from-Infrastructure-Investment-A-Case-Study-in-Nuclear-Energy.pdf

XLVIII CNA, Overview of Canada's nuclear industry http://www.cna.ca/nuclear_facts/backgrounder/

XLIX MEPHI, 2011, National Research Nuclear University, http://mephi.ru/eng/

 BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS ASOCIACIJOS

Į S T A T A I

1. Bendroji dalis

1.1. Branduolinės energetikos asociacija (toliau – BEA arba Asociacija) yra laisvanoriškas fizinių ir juridinių asmenų, kurių veikla susijusi su branduoline energetika, susivienijimas.

1.2. BEA yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus bei šiuos įstatus. Asociacija gali turėti savo atstovybes kitose valstybėse. BEA veiklos laikotarpis - neterminuotas.

1.3. BEA turi atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas bankuose, antspaudą su savo pavadinimu ir emblemą, užregistruotus nustatyta tvarka.

1.4. Siekdama savo įstatuose numatytų tikslų, BEA gali būti Europos branduolinės draugijos ir kitų tarptautinių arba Lietuvos Respublikos organizacijų nare, palaikyti tiesioginius tarptautinius kontaktus ir ryšius, sudaryti reikiamus susitarimus, kontraktus, sutartis, vykdyti mokslinę, techninę, švietėjišką ir ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

1.5. BEA palaiko ryšius su valstybės valdymo institucijomis, ūkio subjektais ir visuomeninėmis organizacijomis visais abipusį suinteresuotumą keliančiais klausimais.

1.6. BEA pagal prievoles atsako tik savo turtu. BEA neatsako už jos narių asmeninius įsipareigojimus. BEA finansiniai metai prasideda sausio 01 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

2. BEA tikslai, uždaviniai ir veiklos organizavimo metodai

2.1. Pagrindinis BEA tikslas - propaguoti technologinį ir mokslinį saugios branduolinės energetikos vystimąsi, inicijuoti, plėtoti ir aktyvinti keitimąsi patyrimu bei žiniomis, bendradarbiavimą tarp šalies ir užsienio branduolinės energetikos specialistų, vystyti savo narių kūrybinį aktyvumą, gerinti jų mokslinių ir profesinių interesų tenkinimo ir informacinio aprūpinimo sąlygas, talkinti intelektualinių ir gamybinių resursų kooperacijai bei efektyviam panaudojimui, formuoti pozityvią visuomenės nuomonę apie taikų branduolinės energijos panaudojimą.

2.2. BEA pagrindiniai uždaviniai:

  • palaikyti ir remti mokslinius tyrimus branduolinės energetikos ir su ja susijusiose mokslo ir technikos srityse;
  • dalyvauti formuojant nacionalinę politiką ir prognozuojant mokslo bei technikos vystimąsi branduolinės energetikos ir jos perspektyvių panaudojimo krypčių srityje;
  • dalyvauti branduolinės energijos panaudojimą ir plėtojimą reglamentuojančių teisės aktų rengime;
  • rengti ir platinti objektyvią, teisingą, moksliškai pagrįstą informaciją apie branduolinės energetikos problemas bei perspektyvas visuomenei ir valstybės bei savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;
  • dalyvauti rengiant ir organizuojant konsultacijas, paskaitas, parodas, konferencijas ir mokymo kursus;
  • vystyti ir stiprinti abipusiai naudingą tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi su užsienio valstybių organizacijomis bei specialistais;
  • nuolatos gerinti branduolinės energetikos mokslo ir technikos srityje besimokančių studentų parengimo bei dirbančių specialistų papildomo apmokymo kokybę;
  • sekti, apibendrinti ir platinti tarptautinėje bendrijoje sukauptą patyrimą naujausių branduolinių technologijų srityje, tame tarpe tarptautinės standartizacijos srityje;
  • teikti paramą branduolinės energetikos objektus eksploatuojančioms organizacijoms ir licencijuojančioms valstybinėms institucijoms; pagal institucijos prašymą dalyvauti atestuojant teisės aktais numatytus asmenis ir organizacijas;
  • vykdyti aktualius įmonių bei organizacijų užsakymus branduolinės energetikos ir su ja susijusiose mokslo ir technikos srityse, organizuoti naujos technikos kūrimą ir įdiegimą;
  • vykdyti kitą BEA tikslams ir uždaviniams neprieštaraujančią veiklą.

2.3. BEA vadovaudamasi demokratiniais kolegialaus valdymo, narių lygiateisiškumo ir viešumo principais naudoja šiuos veiklos organizavimo metodus:

  • nuolatinių arba laikinų komisijų sudarymas atskirų klausimų sprendimui;
  • dalyvavimas programų, projektų, perspektyvių idėjų, techninių sprendimų, normatyvinių dokumentų ir taisyklių kūrime bei ekspertizėje;
  • mokslinių kongresų, konferencijų, mokyklų, pasitarimų ir kitokių renginių organizavimas bei dalyvavimas jų darbe, siekiant aptarti branduolinės energetikos mokslo ir technologijos teorinius, praktinius bei organizacinius klausimus, pasidalinti sukaupta patirtimi;
  • mokslinės-techninės ir mokslo populiarinimo literatūros leidimas;
  • mokslinės ir mokomosios literatūros branduolinės energetikos mokslo ir technikos klausimais aptarimas ir recenzavimas;
  • specializuotų BEA sekcijų organizavimas.

3. Narystė

3.1. BEA nariais gali būti šiuos įstatus pripažįstantys veiksnūs fiziniai asmenys - Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai.

3.2. BEA nariais gali būti šiuos įstatus pripažįstantys juridiniai asmenys - Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įmonės, įstaigos, organizacijos ir jų susivienijimai, veiklą vykdantys energetikos objektų bei jų įrangos projektavimo, statybos, gamybos, eksploatacijos, remonto, priežiūros, kontrolės, mokslinių tyrimų ir paslaugų teikimo srityse. Juridiniai asmenys BEA veikia per savo atstovus.

3.3. Fizinius ir juridinius asmenis į BEA narius priima BEA valdyba individualia tvarka. Norintieji tapti BEA nariais asmenys turi pateikti raštišką prašymą, užpildyti anketą ir sumokėti metinį nario mokestį. Naujas narys laikomas priimtu, kai atitinkamas sprendimas įrašomas į BEA valdybos posėdžio protokolą ir pareiškėjas sumoka metinį nario mokestį.

3.4. BEA nariai pažeidę šiuos įstatus gali būti pašalinti valdybos sprendimu.

4. BEA ir jos narių teisės ir pareigos

4.1. Šiuose įstatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti BEA turi teisę:

  • savarankiškai sudaryti savo ir savo įmonių veiklos programą bei ją vykdyti;
  • turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių kredito įstaigose;
  • pirkti ar kitaip įgyti kilnojamą ir nekilnojamą turtą (įskaitant akcijas ir kitus vertybinius popierius), taip pat jį parduoti, išnuomoti ar kitaip juo disponuoti įstatymų nustatyta tvarka;
  • sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įmonėmis ir organizacijomis, vykdyti mokslinę, inžinerinę-techninę ir gamybinę-ūkinę veiklą;
  • atlikti ekspertizes Vyriausybės ir vietinių vykdomosios valdžios organų ir kitų užsakovų pageidavimu;
  • dalyvauti konsultanto teisėmis Vyriausybės programų, susijusių su BEA veiklos kryptimis, formavimo darbe;
  • vykdyti lobistinę veiklą, inicijuojant, svarstant ir priimant LR teisės aktus, susijusius su branduoline energetika;
  • priimti į darbą ir atleisti iš darbo samdomus darbuotojus, nustatyti jų teises, pareigas ir darbo užmokestį;
  • steigti įmones ir organizacijas pagal atitinkamos rūšies įmonių ar organizacijų įstatymus;
  • steigti visuomenės informavimo priemones;
  • dalyvauti kitų valstybių ir tarptautinių organizacijų, vykdančių veiklą ar susijusių su branduoline energetika, veikloje;
  • organizuoti mokslinės techninės, mokslo populiarinimo literatūros ir reklaminės medžiagos leidybą;
  • komandiruoti į kitas valstybes savo specialistus ir priimti kitų valstybių specialistus.

4.2. BEA turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

4.3. BEA, įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, gali vykdyti šią veiklą:

58 Leidybinė veikla

58.1 Knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita leidybinė veikla

62.02 Kompiuterių konsultacinė veikla

62.03 Kompiuterinės įrangos tvarkyba

62.09 Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla

68.20 Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas

69.10.20 Konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose

69.10.30 Bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas

69.20.40 Mokesčių konsultacijos

70.22 Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla

71.12 Inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos

72.19.50 Technikos mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai

72.20.20 Socialinių mokslų tiriamieji ir taikomieji darbai

77.11 Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma

77.32 Statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų ir įrenginių nuoma ir išperkamoji nuoma

77.39 Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų, įrangos ir materialiųjų vertybių nuoma ir išperkamoji nuoma

82.30 Posėdžių ir verslo renginių organizavimas

85.32 Techninis ir profesinis vidurinis mokymas

85.59 Kitas, niekur kitur nepriskirtas, švietimas

4.4. BEA nariai turi teisę:

  • dalyvauti visuose BEA renginiuose;
  • rinkti ir būti renkamais į visus BEA valdymo organus;
  • publikuoti savo darbus ir reklamuoti savo produkciją BEA leidiniuose, dalyvauti jos organizuojamose parodose;
  • gauti BEA turimą profesinę ir su BEA bei analogiškų organizacijų veikla susijusią informaciją;
  • prašyti ir gauti įvertinimą, konsultacijas bei paramą, realizuojant savo kūrybines idėjas, keliant kvalifikaciją, užmezgant mokslinius ir dalykinius kontaktus su Lietuvos bei užsienio įmonėmis;
  • gauti pasiūlymus bei pritarimą atlikti atitinkančius kvalifikaciją mokslinio tyrimo, projektavimo, bandymo ir kitus organizacijų bei įmonių užsakytus darbus;
  • teikti valstybinėms ir privačioms organizacijoms technikos tobulinimo pasiūlymus per BEA abipusių susitarimų pagrindu;
  • juridiniai asmenys - deleguoti į visuotinius BEA susirinkimus savo atstovus, kurie gali rinkti ir būtų renkami į BEA valdymo organus;
  • išstoti iš BEA arba prašyti pakeisti savo statusą. Išstojantiems nariams jų sumokėti nario mokesčiai negrąžinami;
  • ginčyti teisme visuotinio narių susirinkimo bei kolegialaus valdymo organo ir administracijos sprendimus.

4.5. BEA nariai privalo:

  • laikytis BEA įstatų;
  • aktyviai dalyvauti BEA veikloje, ją visokeriopai stiprinti ir remti, vykdyti jos pavedimus;
  • sumokėti nustatytą visuotiname narių susirinkime metinį nario mokestį į BEA atsiskaitomąją sąskaitą banke kiekvienų metų pirmąjį pusmetį.

5. BEA organai

5.1 BEA aukščiausias organas - visuotinis narių susirinkimas. BEA narių visuotinis susirinkimas vykdo šias funkcijas:

5.1.1. Renka ir atšaukia BEA valdybą ir revizorių 3 metų laikotarpiui, nustato ir keičia šių organų narių skaičių, gali atšaukti atskirus jos narius.

5.1.2. Atviru balsavimu renka ir atšaukia Asociacijos prezidentą, kuris tuo pat metu yra BEA valdybos pirmininkas.

5.1.3. Išklauso ir tvirtina BEA valdybos ataskaitas, tvirtina Asociacijos metinę finansinę atskaitomybę ir revizoriaus ataskaitą.

5.1.4. Svarsto svarbiausius BEA veiklos klausimus ir artimiausius uždavinius, naujas branduolinės energetikos vystymosi kryptis ir problemas.

5.1.5. keičia BEA įstatus.

5.1.6. Apdovanoja ir skatina BEA narius.

5.1.7. Nustato individualių ir kolektyvinių BEA narių stojamųjų įnašų ir metinio mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką.

5.1.8. Nagrinėja BEA narių skundus.

5.1.9. Priima sprendimus steigti ar likviduoti BEA priklausančias įmones bei kitus juridinius asmenis, visuomenės informacijos priemones, reorganizuoti ar likviduoti BEA.

5.1.10. Nagrinėja kitus svarbius su BEA veikla susijusius klausimus.

5.1.11. Nustato BEA sudaromų sekcijų skaičių ir veiklos kryptis.

5.1.12. Priima sprendimus dėl BEA tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu.

5.2 Eiliniai visuotiniai susirinkimai kviečiami vieną kartą per metus. Pareikalavus ne mažiau kaip 1/5 BEA narių, revizoriui arba nutarus valdybai, turi būti sušauktas neeilinis susirinkimas. Susirinkimo vietą ir datą nustato ir paskelbia valdyba ne vėliau kaip prieš mėnesį iki susirinkimo. Susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė BEA narių dalyvaujančių susirinkime asmeniškai arba atstovaujamų kito BEA nario, kuriam raštiškai perdavė savo įgaliojimus konkrečiais susirinkimo darbotvarkėje paskelbtais klausimais.

Apie šaukiamą visuotinį susirinkimą registruotu laišku, pasirašytinai arba galiniais įreginiais (e-paštu, faksu) informuojami visi BEA nariai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki visuotinio susirinkimo pradžios. Jeigu šaukiamas pakartotinis visuotinis susirinkimas, BEA nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš prieš (penkiolika) dienų iki susirinkimo pradžios. Kvietime turi būti nurodyta susirinkimo vieta, data ir darbotvarkė.

Jei į susirinkimą dalyvauti atvyksta mažiau kaip pusė BEA narių, jis laikomas neįvykusiu. Tuomet ne vėliau kaip po mėnesio kviečiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant jame dalyvaujančių narių skaičiaus. Visuotinį susirinkimą pradeda BEA prezidentas, kuriam vadovaujant patvirtinama susirinkimo darbotvarkė ir reglamentas. Po to išrenkamas susirinkimo pirmininkas, kuris vadovauja susirinkimui, bet neturi teisės keisti jo darbotvarkės ir reglamento, o taip pat sekretorius. Visuotinio susirinkimo sprendimai surašomi protokole, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Susirinkimo sprendimą priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 5.1.5 ir 5.1.9 punktus, kuriems priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių susirinkime narių balsų. Kiekvienas Asociacijos narys - susirinkimo dalyvis balsuojant turi vieną sprendžiamąjį balsą, nepriklausomai nuo jo ar jo atstovaujamo kolektyvinio Asociacijos nario įnašų dydžio. Kiekvienas kitiems Asociacijos nariams susirinkime atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, kiek Asociacijos narių jis atstovauja. Negalintieji susirinkime dalyvauti Asociacijos nariai turi teisę įgalioti atstovauti save kitą Asociacijos narį arba išreikšti savo nuomonę balsavimu sprendžiamais klausimais, apie tai iš anksto pranešdami BEA sekretoriui el. paštu arba faksu.

5.3 BEA valdyba vadovauja Asociacijos veiklai laikotarpiu tarp susirinkimų. Ją sudaro ne mažiau kaip penki nariai: BEA prezidentas ir valdybos nariai, renkami visuotiniame susirinkime. Tai kolegialus valdymo organas, kurio darbui vadovauja BEA prezidentas. Valdyba vykdo šias pagrindines funkcijas:

  • koordinuoja BEA sekcijų ir kitų padalinių darbą, ruošia veiklos programą, biudžeto planą ir metines ataskaitas;
  • sudaro sąlygas įgyvendinti BEA įstatuose numatytus tikslus: organizuoja konferencijas, parodas ir kitas priemones, skelbia susirinkimus;
  • keičia bendrovės buveinę;
  • sprendžia dėl BEA filialų ir atstovybių steigimo;
  • atstovauja BEA interesus tarptautinėse, valstybinėse ir kitose organizacijose visais su BEA veikla susijusiais klausimais.
  • sudaro sutartis, prisiima įsipareigojimus ir suteikia įgaliojimus BEA vardu;
  • organizuoja BEA spaudos leidimą;
  • skiria ir tvirtina BEA vardines premijas ir stipendijas;
  • kontroliuoja veiklos programų ir biudžeto plano vykdymą;
  • formuoja reikiamas naujas mokslines, ūkines ir kitas organizacines struktūras BEA narių interesų tenkinimui;
  • apibendrina ir skleidžia teigiamą BEA patyrimą;
  • organizuoja reikalingas tematines sekcijas ir komisijas pagal atskiras BEA veiklos kryptis, talkina ir kontroliuoja jų veiklą;
  • priima naujus ir šalina nesilaikančius šių įstatų BEA narius;
  • atsiskaito už metų darbą visuotiniam BEA narių susirinkimui, pateikia metų darbo ataskaitą, finansinės veiklos ataskaitą ir biudžeto projektą;
  • nustato BEA administracijos personalo etatų skaičių ir darbo užmokesčio fondą, skiria direktorių ir buhalterį, sudaro su jais darbo sutartis.

5.4. BEA prezidentas kviečia valdybos posėdžius ir jiems vadovauja, sprendžia bendrus BEA veiklos klausimus, koordinuoja BEA veiklą, atstovauja jai ir pasirašo visus organizacinius, ūkinius ir finansinius dokumentus. Esant reikalui, BEA prezidentas gali įgalioti pasirašyti BEA operatyvinėje veikloje reikalingus organizacinius, ūkinius ir finansinius dokumentus BEA direktorių.

5.5. Valdybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Juos kviečia BEA prezidentas arba inicijuoja valdybos nariai, jei tam pritaria daugiau kaip pusė iš jų. Valdybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių asmeniškai arba atstovaujamų kito BEA valdybos nario, kuriam raštiškai perdavė savo įgaliojimus konkrečiais susirinkimo darbotvarkėje paskelbtais klausimais. Sprendimai posėdyje priimami paprasta balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia BEA prezidento balsas. Negalintieji posėdyje dalyvauti valdybos nariai turi teisę įgalioti atstovauti save kitą valdybos narį arba išreikšti savo nuomonę balsavimu sprendžiamais klausimais, apie tai iš anksto pranešdami BEA prezidentui arba direktoriui el. paštu arba faksu. Į valdybos posėdžius gali būti kviečiami BEA nariai ir kiti asmenys.

5.6. BEA operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija - BEA direktorius, buhalteris, ir, esant reikalui, kitas personalas. BEA administracija dirba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, BEA įstatais, visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimais. Ji yra atsakinga BEA valdybai. Administracijai vadovauja direktorius; jis taip pat priima ir atleidžia iš darbo kitus administracijos darbuotojus (išskyrus buhalterį), nustato jų pareiginius atlyginimus, pagal valdybos jam suteiktus įgaliojimus sudaro sandorius ir atstovauja BEA kitose institucijose. Pagrindinės BEA administracijos funkcijos yra šios:

  • rengti BEA veiklos planus ir biudžeto projektus bei pateikti juos valdybai;
  • valdybos nurodymu techniškai parengti visuotinus BEA narių susirinkimus;
  • techniškai parengti BEA valdybos posėdžius;
  • organizuoti operatyvią BEA veiklą.

5.7. BEA gali steigti sekcijas, kurios yra specializuoti BEA padaliniai, aktyviai dirbantys ir siekiantys šiuose įstatuose numatytų tikslų. Jos yra steigiamos visuotino BEA narių susirinkimo sprendimu ir turi savo atskiras būstines. Sekcijos nėra juridiniai asmenys - jos naudojasi BEA, kaip juridinio asmens, vardu. Sekcijoms vadovauja pirmininkai, kuriuos sekcijos susirinkimų metu dviejų metų laikotarpiui išrenka sekcijos nariai. Sekcijų susirinkimai vyksta pagal sekcijų sudarytus planus, bet ne rečiau, kaip kartą per metus. Sekcijų susirinkimuose tvirtinami narių sąrašai, pateikiamos rekomendacijos dėl ekspertų grupių formavimo, išklausomos sekcijų specifiką atitinkančių darbų ataskaitos, ruošiami perspektyvinių tyrimų, projektų, idėjų įgyvendinimo pasiūlymai.

6. BEA pajamos ir turtas

6.1. BEA pajamų šaltiniai yra šie:

  • narių mokesčiai ir tiksliniai įnašai;
  • fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
  • palikimai, pagal testamentą tenkantys BEA;
  • atskaitymai iš BEA įsteigtų įmonių pelno;
  • kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
  • valstybės ir savivaldybių skiriamos tikslinės paskirties lėšos ir materialinės vertybės;
  • kitos teisėtos įplaukos, nedraudžiamos šių įstatų ir Lietuvos Respublikos įstatymų.

6.2. BEA nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, transporto priemonės, įrengimai, inventorius, pinigai, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įstaigos, leidyklos, masinės informacijos priemonės ir kitas turtas, reikalingas BEA veiklai sutinkamai su šiais įstatais.

6.3. BEA turto, lėšų ir pajamų naudojimo, BEA veiklos kontrolės tvarką nustato:

6.3.1. BEA leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti BEA įstatuose nustatytus veiklos tikslus (įskaitant ir labdaros, ir paramos tikslus).

6.3.2. Net ir šių įstatų 6.3.1. punkte nurodytais tikslais BEA draudžiama:

6.3.2.1. neatlygintinai perduoti BEA turtą nuosavybėn BEA nariui, BEA vadovui ar valdybai, BEA darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

6.3.2.2. BEA turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, skirstyti BEA ir (ar) jo valdymo organų nariams, BEA darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;

6.3.2.3. suteikti paskolas, įkeisti BEA turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas BEA prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;

6.3.2.4. skolintis pinigų iš BEA nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;

6.3.2.5. skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;

6.3.2.6. pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

6.3.2.7. parduoti BEA turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;

6.3.2.8. steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu;

6.3.2.9. vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai;

6.3.2.10. vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių

asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys.

6.3.3. BEA pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. BEA šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. BEA negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu BEA įstatuose yra nustatyta, tikslams.

7. Lėšų ir pajamų naudojimo, BEA veiklos kontrolės tvarka

7.1. BEA finansinę veiklą periodiškai tikrina revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas 3 (trijų) metų laikotarpiui. Juo gali būti fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos diplomą arba juridinis asmuo, turintis teisę teikti audito paslaugas. Revizoriumi negali būti BEA valdybos narys bei direktorius. Išrinktu laikomas tas, kuris surenka daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip pusę dalyvaujančių susirinkime atstovų balsų.

7.2. Revizorius privalo:

7.2.1. ne rečiau kaip vieną kartą per metus tikrinti BEA finansinę atskaitomybę ir kitus finansinės veiklos dokumentus;

7.2.2. visuotinio susirinkimo ar valdybos pavedimu atlikti BEA finansinės veiklos patikrinimus;

7.2.3. artimiausiame visuotiniame susirinkime arba valdybos posėdyje pranešti apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus;

7.2.4. visuotiniame susirinkime pateikti BEA finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą;

7.3. Direktorius ir valdyba privalo pateikti revizoriui jo reikalaujamus buhalterinės apskaitos dokumentus.

7.4. Už darbą revizoriui BEA gali mokėti atlyginimą. Atlyginimo dydį arba apmokėjimo už darbą sąlygas nustato visuotinis narių susirinkimas.

7.5. Revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsako už BEA veiklos trūkumų nuslėpimą.

7.6. Revizorius atskaitingas visuotiniam narių susirinkimui.

7.7. BEA savo pinigines lėšas laiko kredito įstaigose ir atlieka visas kasos ir atsiskaitomąsias operacijas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką. Lėšos iš BEA sąskaitų pervedamos ir išmokamos Prezidento ar jo įgalioto asmens nurodymu.

8. BEA reorganizavimas ir likvidavimas

8.1. BEA gali būti reorganizuota (prijungta, suskaidyta) visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Reorganizuotos Asociacijos teisių ir prievolių perėmėjas yra po reorganizacijos veikiančios organizacijos. Teisių ir prievolių perėmimo tvarką bei terminus nustato visuotinis narių susirinkimas.

8.2. BEA likvidavimo pagrindas gali būti:

  • visuotinio narių susirinkimo sprendimas;
  • faktas, kad BEA narių liko mažiau nei trys;
  • teismo sprendimas likviduoti BEA už nustatytus įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus.

8.3. BEA likvidavimo atveju jos turtas ir lėšos, likę sumokėjus skolas, perduodami didžiausiam šalies vaikų globos fondui.

9. Asociacijos dokumentų ir kitos informacijos pateikimo nariams bei skelbimo tvarka

9.1. Dokumentų ir kitos informacijos apie BEA veiklą pateikimo nariams tvarka nustatoma visuotinio susirinkimo priimtu atskiru dokumentu.

9.2. Prezidento parengta finansinių metų Asociacijos veiklos ataskaita yra vieša. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Asociacija sudaro sąlygas Asociacijos buveinėje su šia ataskaita visiems susipažinti. Asmuo, norėdamas susipažinti su šia ataskaita, turi raštu pateikti prašymą direktoriui. Ataskaita pateikiama per tris dienas nuo prašymo priėmimo dienos. Už dokumentų pateikimą imamas informacijos pateikimo išlaidų dydžio atlyginimas.

9.3. Susirinkimo, valdybos ir prezidento sprendimai ir kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti narius ar kitus asmenis, išsiunčiami registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai, gavėjui pasirašant įstatymų nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo. Už savalaikį ir tinkamą sprendimų ir pranešimų išsiuntimą atsako direktorius.

9.4. Pranešimai ir skelbimai, kurie turi būti paskelbti viešai, skelbiami įstatymų numatyta tvarka dienraštyje „Lietuvos rytas“.

10. Filialų ir atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo tvarka

10.1. Sprendimus dėl BEA atstovybių ir/ar filialų steigimo/veiklos nutraukimo, jų nuostatų tvirtinimo, valdymo organų skyrimo/atšaukimo, vadovaudamasis šiais įstatais ir Lietuvos Respublikos įstatymais, priima valdyba.

11. BEA ĮSTATAI IR JŲ KEITIMO TVARKA

11.1. BEA įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo BEA vadovaujasi savo veikloje. BEA įregistruotų įstatų originalas yra saugomas BEA, o įstatų kopijos yra perduodamos BEA nariams.

11.2. BEA įstatai yra keičiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių įstatų numatyta tvarka. Sprendimą pakeisti BEA įstatus priima visuotinis susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 jame dalyvaujančių BEA narių balsų dauguma.

11.3. Visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti BEA įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo BEA prezidentas arba visuotinio susirinkimo įgaliotas asmuo.

11.4. BEA įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais BEA juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų įstatų tekstą (naują redakciją).

11.5. Sprendžiant BEA veikloje kilusius klausimus, kurie nėra sureguliuoti šiuose įstatuose, taikomos steigimo sutarties, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nuostatos.

pdfAtsisiųsti elektroninę versiją galite čia

 

 

Asociacijos Prezidentas

Dr. Sigitas Rimkevičius, Lietuvos energetikos instituto direktorius

Valdyba

Tadas Kaliatka, asociacijos direktorius

Michail Demčenko

Jonas Gylys

Saulius Kutas

Eugenijus Ušpuras. 

Organizacijos, kuriose dalyvauja BEA

http://www.wec.lt/  Pasaulinės energetikos Tarybos Lietuvos komitetas

http://www.euronuclear.org/ Europien Nuclear Society (Europos branduolinė draugija)

http://cyseni.com/ International Conference of Young Scientists on Energy Issues

 

Asociacijos steigėjai ir juridiniai nariai

Ignalinos AE http://www.iae.lt/

Kauno technologijos universitetas  http://ktu.edu/lt

Lietuvos energetikos institutas http://www.lei.lt/

 

Asociacijos Prezidentas

Dr. Sigitas Rimkevičius, Lietuvos energetikos instituto direktorius